Tėvai, už vaikų intelekto nuopuolį kalti jūs patys!
Šis video buvo įkeltas Disney temoje, dalis žmonių negalėjo jo rasti. Dabar jį gali lengvai pamatyti šioje temoje. Už video galit padėkot FrIzz.
Didžiąją dalį amerikietiškų konvejerių produkcijos „svajonių fabrikas" dalis yra dar visiškai nekenksminga mūsų vaikams, o ta kitą dalį galima leisti žiūrėti tik cenzūruojant tėvams ir su jų komentarais. Ar galite įsivaizduoti ar jūsų senelės kam nors patikėtų tokį svarbų auklėjimo darbą kaip pasakoti vaikams pasakas? Tai kodėl milijonai tėvų šiandiena leidžia savo vaikams žiūrėti multfilmus, kurių jie nežiūrėjo patys? Nuo autorių, apie kuriuos jie nieko nežino ir beje, autorių, kurių tikslai niekam nežinomi. Juk pasaka tai būtent tai, kad vaikų sąmonėje formuoja juos supančio jo pasaulio modelį. Tėvo ir mamos, draugo ir priešo, gėrio ir blogio vaidmens. Visą tai, ką jis kaip pagal kompasą orientuosis likusį gyvenimą. Tarp kitko, ar jūsų vaikas jus karšins senatvėje ar atiduos jus į senelių namus priklausys nuo auklėjimo ir tame tarpu nuo pasakų, kurias jūs jam pasakojote, ir nuo multfilmų, kuriuos jūs jam leidote žiūrėti. Vaikas beveik viską perima vaizdinių pavidalu ir iš šių vaizdinių, kaip iš kubelių, vaikas stato savo pasaulio modelį. Ir pačiu svarbiausiu šio pasaulio paveikslu yra moters, mergaitės vaizdinys.
Žiūrėdamos į multherojes mergaitės įsisavina seksualinio elgesio steriotipus, o pas berniukus formuojama matrica, kurios jiems visada nesąmoningai sieks renkantis gyvenimui palydovę savo būsimų vaikų motiną. Ir kalba eina ne tiek apie išorę, o greičiau apie vidines dvasines savybes, kurių atvaizdą formuoja multherojų vidiniai ir išoriniai vaizdiniai. Daugumos amerikietiškų multiplikacinių filmų herojės sukonstruotos tokiu būdu, kad vaikams sistemingai žiūrint filmus su jos dalyvavimu jie veda link giminės pratęsimo funkcijos nykimo. Moters vaizdinys netenka romantikos ir paslapties pristatant tai suaugusiųjų realizmu, fiziologiškumu ir žiaurumu. Tuo pačiu sujaukiamos ir devalvuojamos mūsų tradiciškos visuomenei moteriškos savybės, tokios, kurios buvo deklaruojamos senų senovėje. Nekaltybė, drovumas, kuklumas, nesavanaudiškumas ir motinystė. Štai ką daro užsienietiški ir daugiausiai amerikietiški multiplikaciniai filmai su mūsų vaikais. Tai galima apibrėžti kaip „intelektualus nuopuolis“.
Pagrindiniai herojai yra nudažyti ryškiomis, madingomis spalvomis. Šis triukas eksploatuoja vaikiškas savybes reaguoti į tai kas ryškiausia. Tokiu būdu nuo vaizdo pradžios iki galo personažas veda žiūrovą ten kur užsimano, nesuteikdamas galimybės atsitraukti ir pamąstyti. Iš dalies dėl to maži vaikai meta viską kai ekrane yra spalvota reklama ir žiūri ją kaip užburti.
Nereikia būti genijumi, kad pastebėtum pagrindinius amerikietiškų multikų herojės visos vieno veido. Mažą to, kad tai paprasčiausiai nuobodu, bet tai įsivaizduoti šiuos bruožus turint gyvą moterį ji pasirodys tiesiog baisi. Vien dėl to, kad ji nuolatos mirga televizoriuose, ji įgyja estetiniu steriotipų, tokiu būdu mergaitė stengsis būti panašios į tai ko net nėra ir nebūna, o berniukai paaugę ieškos to, ko šiame pasaulyje tiesiog negali būti. Tai grožio pakeitimas išsigimimu. Tai sukelia tendenciją suvienodėjimo, supaprastėjimo: maisto, gėrimų, tikslų, minčių ir net moteriško grožio. Rusijos istorijoje panašus procesas buvo pavadintas totalitarizmu ir buvo pasmerktas visame pasaulyje. Kodėl multitotalitarizmui skirtas kitoks likimas?
Tarp kitko, amerikietiško konvejerio herojės ne tik vienodai atrodo, bet ir sako vienodus žodžius, bei vienodai veikia. Toks įvaizdis, kad jos kartoja tai, ką matė televizijos ekrane. Visiškai taip pat kaip mūsų vaikai. Vaikas žino, kad reikia sekti teigiamais ir gerais personažais. O po to imame ir prilipdome prie šito vaizdinio visokią bjaurastį: gašlumą, žiaurumą, nepagarbą tėvams... Esant teigiamoms herojės vaizdiniui šie parazitiniai dariniai nepastebėtinai įsiterpia į vaiko dvasią ir pradeda ją valdyti. Mes turime reikalą su didžiausiu technologijų išradimu, skirtu masinės sąmonės apdorojimui. Universaliu pasąmonės apdorojimo modeliu nepažymėtu gėrio, bet blogio ženklu. Tai ryški pakuotė su pavojingu tūriniu. Į gražią pakuotę įdedamas kenksmingas turinys priskiriamas romantiškoms herojėms, toms pačioms, kurias vaikas mėgdžioja pykčio, žiaurumo atributais. Pavyzdžiui, ar galite jūs įsivaizduoti raudonkepuraitę su pykčio ar įniršio išraiška veide. Ar gali ji apskritai šiepti dantis? Ar galite įsivaizduoti varlę karalienę, kuri mušasi kaip vyras? O štai žakmin ar šreko žmona daro ne tik prastai, bet žiauriai ir su skoniu. Jos daro tai linksmai ir sukrečiamai, o juk šiandien tai vieni iš populiariausių multiplikacinių filmų vaikams. Moterų suvyriškėjimas amerikiečių multiplikaciniuose filmuose vaikams sukelia lyčių gyvenimų painiavą, kas ateityje esant tam tikroms sąlygoms gali sukelti ir gerokai gilesnes jaunų žmonių seksualinę dezorientaciją.
Neseksualumas apibrėžtame pasaulyje multiplikacinio uniseksualumo tęsinys ir atkreipkite dėmesį kaip romantinė herojė praranda moteriškus požymius, ir elgiasi ne šiaip kaip vyras, o kaip supermenas. Svetimi herojai keičia jūsų vaikų psichiką. Pagrindinė vaikų herojė negali būti išdavikė. Ji negali būti žiauri, o per šreko filmą ji balsu užmušė lakštingalą ir suvalgė jos palikuonis.
Prisiminkite Rusų multiplikacijos herojes. Jos net nepretenduoja į realumą, jos sąlygiškos ir orinės. Moteriški atributai iš oriškai tik vos pažymėti. Moteriškumas pabrėžiamas daugiau per dvasines savybes, būtent taip atrodo svajonė vaikų vaizduotėje. Jų amerikietiški herojai atrodo priešingai. Realistiški, fiziologiški ir turi pilnai išvystytas formas suaugusių moterų, kurios moka šiomis formomis naudotis. Jūs gal būt juoksitės iš šio žodžio, bet amerikietiškų herojų elgesyje nėra nekaltybės, būtent to, kas skiria produkciją vaikams, nuo suaugusiems skirtų filmų. Pažiūrėkite, reikšdamos simpatiją priešingai lyčiai multdeivės nekoketuoja, nesigėdija, nenuleidžia akių žemyn. Tai žinomo elgesio moterys, kurios manevringai, vulgariai ir konkrečiai gundo. Jūs atsimenate, kad vaikai elgesio manieras kopijuoja automatiškai. Multiplikacijose didžiausia erotika... Prisilietimai, bučiniai... liestis prie moters galima kaip prie eilinio daikto. Tomo ir džerio filmuke berniukams rodo atvirą chamiškumą, o moterys tai nuolankiai priima. Duotas elgesio steriotipas psichologų pažiūriu ateityje išbraukia pagarbą tarp lyčių, meilę ir vedybas, pakeičiant visą tai seksualinių partnerių steriotipu. Seksualinių partnerių santykiai nenumato šeimos kūrimo ir giminės tęsimą. Vaikų psichologų požiūriu suaugusiųjų elgesio steriotipų, o konkrečiai erotikos vaikų multiplikacijose rodyti negalima. Tai ankščiau laiko pažadina potraukių sferą. Tam funkcionaliai, fiziškai ir morališkai vaikas dar nepasiruošęs. Ateityje tai bus seksualinių problemų sunkumai kuriant šeimą ir pratęsiant giminę virtinė. Ši multiplikacija provokuoja vaikuose interesą, kuris turi dar ilgai ir kietai miegoti. Už mūsų vaikų fizinį nuopolį atsakingi pedofilai, o už moralinį vakarų multiplikaciniai filmai.
Kaip tvirtina vaikų psichologai, normaliam vaiko vystymuisi pirmų interesų priešingai lyčiai reikalinga pasaka, mįslė, paslaptis. Tik per romantiką ir drovėjimasį berniukas gali tapti tikru vyru. Tik kukliai, nekaltai ir droviai merginai duota traukti prie savęs tikrus vyrus, o ne išsigimėlius iš multiplikacijos, kurių dabar knibždėte knibžda miestuose. Vaikų gėdinimasis ir drovumas būtina sąlyga kuriant šeimą ir pratęsiant giminę ateityje. Problema tiek rimta, kad mūsų vaikai „bomborduojami“ nevaikiškais vaizdiniais, kad atsirado masinis reiškinys, kurį psichologai pavadino „romantinis badas“ pas vaikus. Jiems reikalinga karalaitė iš vaikiškos svajonės, o jiems pakiša nešviežią moterį. Jiems reikalinga romantika, meilė ir svajonė, o ne seksualiniai nešvarumai. Švenčiausias vaizdinys multiplikacijose yra moters – motinos vaizdinys. Amerikiečių multiplikacijose tai rodo tik apie gyvūnus kaip: Liūtas karalius, džiunglių knyga, 101 dalmantinas ir dar nedaug kitų. Nėra praktiškai nei vieno multfilmo, kuriame motina būtų jauna, pilna jėgų, sveikatos, sveika ir graži, kelianti pas mažąsias norą mėgdžioti ir būti panašioms į ją. Visos jos atstumiančios. Dar yra vienas triukas, tai 25 kadras. Tai kai vaizdas parodomas labai trumpai, o sąmonė jo nesugeba kritiškai įvertinti. Tokie vaizdiniai kaip taisyklė įrašoma tiesiai į pasąmonę kaip įtaiga. Moters vaizdiniai, tai būsimos moters ir žmonos vaizdiniai, būtent taip jie turi fiksuotis vaiko atmintyje ir pasąmonėje kaip berniuko, taip ir mergaitės. Mergaitei tai sektinas pavyzdys, o berniukui tai pavyzdys, kurį ateityje turės išsirinkti. Tai gyvenimas be perspektyvų, kai moteris nebetęsia savo giminės.
Tėvai žino, kad ne viskas kas patinka vaikams yra naudinga. Pavyzdžiui, ankstyvojoje vaikystėje jiems patikdavo kaišioti pirštus į rozetes, viską kišti į burną ir nuo viso to jūs savo vaikus apsaugojate, tai kodėl milijonai žmonių ramiai žiūri į tai kaip jų vaikus žaloja multiplikaciniai filmai? Juk vaikas turi teisę į vaikystę ar ne?
Didžiąją dalį amerikietiškų konvejerių produkcijos „svajonių fabrikas" dalis yra dar visiškai nekenksminga mūsų vaikams, o ta kitą dalį galima leisti žiūrėti tik cenzūruojant tėvams ir su jų komentarais. Ar galite įsivaizduoti ar jūsų senelės kam nors patikėtų tokį svarbų auklėjimo darbą kaip pasakoti vaikams pasakas? Tai kodėl milijonai tėvų šiandiena leidžia savo vaikams žiūrėti multfilmus, kurių jie nežiūrėjo patys? Nuo autorių, apie kuriuos jie nieko nežino ir beje, autorių, kurių tikslai niekam nežinomi. Juk pasaka tai būtent tai, kad vaikų sąmonėje formuoja juos supančio jo pasaulio modelį. Tėvo ir mamos, draugo ir priešo, gėrio ir blogio vaidmens. Visą tai, ką jis kaip pagal kompasą orientuosis likusį gyvenimą. Tarp kitko, ar jūsų vaikas jus karšins senatvėje ar atiduos jus į senelių namus priklausys nuo auklėjimo ir tame tarpu nuo pasakų, kurias jūs jam pasakojote, ir nuo multfilmų, kuriuos jūs jam leidote žiūrėti. Vaikas beveik viską perima vaizdinių pavidalu ir iš šių vaizdinių, kaip iš kubelių, vaikas stato savo pasaulio modelį. Ir pačiu svarbiausiu šio pasaulio paveikslu yra moters, mergaitės vaizdinys.
Žiūrėdamos į multherojes mergaitės įsisavina seksualinio elgesio steriotipus, o pas berniukus formuojama matrica, kurios jiems visada nesąmoningai sieks renkantis gyvenimui palydovę savo būsimų vaikų motiną. Ir kalba eina ne tiek apie išorę, o greičiau apie vidines dvasines savybes, kurių atvaizdą formuoja multherojų vidiniai ir išoriniai vaizdiniai. Daugumos amerikietiškų multiplikacinių filmų herojės sukonstruotos tokiu būdu, kad vaikams sistemingai žiūrint filmus su jos dalyvavimu jie veda link giminės pratęsimo funkcijos nykimo. Moters vaizdinys netenka romantikos ir paslapties pristatant tai suaugusiųjų realizmu, fiziologiškumu ir žiaurumu. Tuo pačiu sujaukiamos ir devalvuojamos mūsų tradiciškos visuomenei moteriškos savybės, tokios, kurios buvo deklaruojamos senų senovėje. Nekaltybė, drovumas, kuklumas, nesavanaudiškumas ir motinystė. Štai ką daro užsienietiški ir daugiausiai amerikietiški multiplikaciniai filmai su mūsų vaikais. Tai galima apibrėžti kaip „intelektualus nuopuolis“.
Pagrindiniai herojai yra nudažyti ryškiomis, madingomis spalvomis. Šis triukas eksploatuoja vaikiškas savybes reaguoti į tai kas ryškiausia. Tokiu būdu nuo vaizdo pradžios iki galo personažas veda žiūrovą ten kur užsimano, nesuteikdamas galimybės atsitraukti ir pamąstyti. Iš dalies dėl to maži vaikai meta viską kai ekrane yra spalvota reklama ir žiūri ją kaip užburti.
Nereikia būti genijumi, kad pastebėtum pagrindinius amerikietiškų multikų herojės visos vieno veido. Mažą to, kad tai paprasčiausiai nuobodu, bet tai įsivaizduoti šiuos bruožus turint gyvą moterį ji pasirodys tiesiog baisi. Vien dėl to, kad ji nuolatos mirga televizoriuose, ji įgyja estetiniu steriotipų, tokiu būdu mergaitė stengsis būti panašios į tai ko net nėra ir nebūna, o berniukai paaugę ieškos to, ko šiame pasaulyje tiesiog negali būti. Tai grožio pakeitimas išsigimimu. Tai sukelia tendenciją suvienodėjimo, supaprastėjimo: maisto, gėrimų, tikslų, minčių ir net moteriško grožio. Rusijos istorijoje panašus procesas buvo pavadintas totalitarizmu ir buvo pasmerktas visame pasaulyje. Kodėl multitotalitarizmui skirtas kitoks likimas?
Tarp kitko, amerikietiško konvejerio herojės ne tik vienodai atrodo, bet ir sako vienodus žodžius, bei vienodai veikia. Toks įvaizdis, kad jos kartoja tai, ką matė televizijos ekrane. Visiškai taip pat kaip mūsų vaikai. Vaikas žino, kad reikia sekti teigiamais ir gerais personažais. O po to imame ir prilipdome prie šito vaizdinio visokią bjaurastį: gašlumą, žiaurumą, nepagarbą tėvams... Esant teigiamoms herojės vaizdiniui šie parazitiniai dariniai nepastebėtinai įsiterpia į vaiko dvasią ir pradeda ją valdyti. Mes turime reikalą su didžiausiu technologijų išradimu, skirtu masinės sąmonės apdorojimui. Universaliu pasąmonės apdorojimo modeliu nepažymėtu gėrio, bet blogio ženklu. Tai ryški pakuotė su pavojingu tūriniu. Į gražią pakuotę įdedamas kenksmingas turinys priskiriamas romantiškoms herojėms, toms pačioms, kurias vaikas mėgdžioja pykčio, žiaurumo atributais. Pavyzdžiui, ar galite jūs įsivaizduoti raudonkepuraitę su pykčio ar įniršio išraiška veide. Ar gali ji apskritai šiepti dantis? Ar galite įsivaizduoti varlę karalienę, kuri mušasi kaip vyras? O štai žakmin ar šreko žmona daro ne tik prastai, bet žiauriai ir su skoniu. Jos daro tai linksmai ir sukrečiamai, o juk šiandien tai vieni iš populiariausių multiplikacinių filmų vaikams. Moterų suvyriškėjimas amerikiečių multiplikaciniuose filmuose vaikams sukelia lyčių gyvenimų painiavą, kas ateityje esant tam tikroms sąlygoms gali sukelti ir gerokai gilesnes jaunų žmonių seksualinę dezorientaciją.
Neseksualumas apibrėžtame pasaulyje multiplikacinio uniseksualumo tęsinys ir atkreipkite dėmesį kaip romantinė herojė praranda moteriškus požymius, ir elgiasi ne šiaip kaip vyras, o kaip supermenas. Svetimi herojai keičia jūsų vaikų psichiką. Pagrindinė vaikų herojė negali būti išdavikė. Ji negali būti žiauri, o per šreko filmą ji balsu užmušė lakštingalą ir suvalgė jos palikuonis.
Prisiminkite Rusų multiplikacijos herojes. Jos net nepretenduoja į realumą, jos sąlygiškos ir orinės. Moteriški atributai iš oriškai tik vos pažymėti. Moteriškumas pabrėžiamas daugiau per dvasines savybes, būtent taip atrodo svajonė vaikų vaizduotėje. Jų amerikietiški herojai atrodo priešingai. Realistiški, fiziologiški ir turi pilnai išvystytas formas suaugusių moterų, kurios moka šiomis formomis naudotis. Jūs gal būt juoksitės iš šio žodžio, bet amerikietiškų herojų elgesyje nėra nekaltybės, būtent to, kas skiria produkciją vaikams, nuo suaugusiems skirtų filmų. Pažiūrėkite, reikšdamos simpatiją priešingai lyčiai multdeivės nekoketuoja, nesigėdija, nenuleidžia akių žemyn. Tai žinomo elgesio moterys, kurios manevringai, vulgariai ir konkrečiai gundo. Jūs atsimenate, kad vaikai elgesio manieras kopijuoja automatiškai. Multiplikacijose didžiausia erotika... Prisilietimai, bučiniai... liestis prie moters galima kaip prie eilinio daikto. Tomo ir džerio filmuke berniukams rodo atvirą chamiškumą, o moterys tai nuolankiai priima. Duotas elgesio steriotipas psichologų pažiūriu ateityje išbraukia pagarbą tarp lyčių, meilę ir vedybas, pakeičiant visą tai seksualinių partnerių steriotipu. Seksualinių partnerių santykiai nenumato šeimos kūrimo ir giminės tęsimą. Vaikų psichologų požiūriu suaugusiųjų elgesio steriotipų, o konkrečiai erotikos vaikų multiplikacijose rodyti negalima. Tai ankščiau laiko pažadina potraukių sferą. Tam funkcionaliai, fiziškai ir morališkai vaikas dar nepasiruošęs. Ateityje tai bus seksualinių problemų sunkumai kuriant šeimą ir pratęsiant giminę virtinė. Ši multiplikacija provokuoja vaikuose interesą, kuris turi dar ilgai ir kietai miegoti. Už mūsų vaikų fizinį nuopolį atsakingi pedofilai, o už moralinį vakarų multiplikaciniai filmai.
Kaip tvirtina vaikų psichologai, normaliam vaiko vystymuisi pirmų interesų priešingai lyčiai reikalinga pasaka, mįslė, paslaptis. Tik per romantiką ir drovėjimasį berniukas gali tapti tikru vyru. Tik kukliai, nekaltai ir droviai merginai duota traukti prie savęs tikrus vyrus, o ne išsigimėlius iš multiplikacijos, kurių dabar knibždėte knibžda miestuose. Vaikų gėdinimasis ir drovumas būtina sąlyga kuriant šeimą ir pratęsiant giminę ateityje. Problema tiek rimta, kad mūsų vaikai „bomborduojami“ nevaikiškais vaizdiniais, kad atsirado masinis reiškinys, kurį psichologai pavadino „romantinis badas“ pas vaikus. Jiems reikalinga karalaitė iš vaikiškos svajonės, o jiems pakiša nešviežią moterį. Jiems reikalinga romantika, meilė ir svajonė, o ne seksualiniai nešvarumai. Švenčiausias vaizdinys multiplikacijose yra moters – motinos vaizdinys. Amerikiečių multiplikacijose tai rodo tik apie gyvūnus kaip: Liūtas karalius, džiunglių knyga, 101 dalmantinas ir dar nedaug kitų. Nėra praktiškai nei vieno multfilmo, kuriame motina būtų jauna, pilna jėgų, sveikatos, sveika ir graži, kelianti pas mažąsias norą mėgdžioti ir būti panašioms į ją. Visos jos atstumiančios. Dar yra vienas triukas, tai 25 kadras. Tai kai vaizdas parodomas labai trumpai, o sąmonė jo nesugeba kritiškai įvertinti. Tokie vaizdiniai kaip taisyklė įrašoma tiesiai į pasąmonę kaip įtaiga. Moters vaizdiniai, tai būsimos moters ir žmonos vaizdiniai, būtent taip jie turi fiksuotis vaiko atmintyje ir pasąmonėje kaip berniuko, taip ir mergaitės. Mergaitei tai sektinas pavyzdys, o berniukui tai pavyzdys, kurį ateityje turės išsirinkti. Tai gyvenimas be perspektyvų, kai moteris nebetęsia savo giminės.
Tėvai žino, kad ne viskas kas patinka vaikams yra naudinga. Pavyzdžiui, ankstyvojoje vaikystėje jiems patikdavo kaišioti pirštus į rozetes, viską kišti į burną ir nuo viso to jūs savo vaikus apsaugojate, tai kodėl milijonai žmonių ramiai žiūri į tai kaip jų vaikus žaloja multiplikaciniai filmai? Juk vaikas turi teisę į vaikystę ar ne?
Realistas