Lietuva, vaizdas be rožinių akinių
Tam, kad galėtume prognozuoti ir pasiruošti rytdienai, turime aiškiai žinoti – kas vyko vakar ir suprasti tai – kas vyksta šiandien – čia ir dabar.
Negi mes ramiai lauksime kol bus parduotos mūsų upės, ežerai, žemės, kurias mūsų protėviai laistė krauju tam, kad mes šiandien turėtumėm kur gyventi ir galėtumėm vadintis lietuviais, Lietuva tėvyne. Nuo senų laikų nepasikeitė niekas išskyrus ginklus, tačiau priešas ir jo tikslas liko tie patys. Šiandien mus gniuždo ekonominiais ir ideologiniais ginklais. Nuo kardo apsiginti buvo lengviau, ten aiškiai matėsi kas priešas ir užteko gerai valdyti kalaviją. Dabar priešas pasislėpęs už Euro sąjungos direktyvų ir mes matome, jo veiklos rezultatai akivaizdūs.
Ideologiniais ginklais žudo mūsų vaikų sampratą apie tikrą šeimą, sakydamas jiems, kad šeima tai bet kas, kas tik nutaria kartu gyventi. Ekonominiais ginklais žudo mūsų Lietuvą. Žmogus vejamas iš namų, neberanda darbo ir neužsimoka už mokslą. Sudaromos tokios sąlygos, kad mūsų vaikai nebeturi pasirinkimo ir mes negalime jiems padėti.
Mums buvo įsiūlyta ideologija apie demokratiją, laisvą rinką, apie gerą gyvenimą, o mainais kapitalistai gavo labai konkrečius dalykus: bankų, naftos produktų, ūkio sritis, didelę mažmeninės prekybos dalį, telekomunikacijas, dar išlikusią pramonės sritį, o kitas mažiau svarbias sritis beveik sužlugdė. Žemės ūkis, laivininkystė, žuvininkystės sritis sugriauti, nuosava pramonė merdi. Kodėl negalime to atgaivinti? Todėl, kad Lietuva nebeturi galimybės savarankiškai spręsti ekonomikos problemas. Savarankiškumas buvo traktuojamas kaip sunkumas integruotis į Europos Sąjungą. Uždėti muitus kitų šalių gamintojų prekėms, taip ginant savus gamintojus Lietuvai nebuvo leista. Jei jau prašotės į ES, tai būkite malonūs, nustatykite bemuitį rėžimą prekėms iš broliškos Euro sąjungos ir minimalius muitus prekėms iš Pasaulinės Prekybos Organizacijai priklausančių šalių. Taip žlugdyti Lietuvą padėjo mūsų demokratai.
Tradicijos yra nedaloma visuma – gyvenimas. Per amžius susiformavo tradicijos. Mūsų bočiai jų laikėsi, todėl puikiai sugyveno, o esant reikalui susivienydavo tėvynės gynimui ir apie asmeninę naudą negalvodavo niekas ir niekas nesakydavo „dėjau aš ant tokios tėvynės“. O dabar sudarant sąlygas būtent to ir siekiama išrauti su šaknimis tradicija, pagarbą šeimai ir senoliams, meilę tėvynei ir svarbą perkeliant į kitas sąvokas: į pelną, asmeninę laisvę, žmogaus teises ir pan., atsakomybės ten nerasite. Mes suvokiam, kad pavadinus baltą juodu, jis tokiu netaps, tačiau sunaikinus tradicijas, iškreipiama pasaulėžiūra ir tada įmanoma viskas. Mes norime būti panašiais į vakarus, nors JAV niekada nebuvo vieninga nacionalinė valstybė. Tai Europos avantiūristų kultūrų kokteilis įmaišius į jį Afrikos negrų, vergų kultūrą, buvusi Anglijos kolonija, kuri išnaikino vietinius gyventojus – Indėnus ir čia pat prisivežusi negrų vergų, o dabar moko pasaulį demokratijos.
Spekuliantas nesukuria visuomenei naudingo produkto. Spekuliantai save vadina investuotojai, o jiems valstybė galimybes spekuliuoti suteikia. Be viso to spekuliantas pražūtų, nes savo produkto jis negalėtų iškeisti į jokias jam gyvenimui būtinas prekes dėl vienos paprasto priežasties – savo veikla jis nesukuria jokios realios vertės, o apgavęs spekuliantą jis legaliai atima pinigus ir tam leidžia įstatymai. Kitaip tariant, dirbantieji sukuriantys produktą išlaiko ir patį spekuliantą, nesukuriantį nieko realaus išskyrus mokestį už savo skirtumą už savo perkamų akcijų ir kitų vertybių, bet tai pinigų perskirstymas iš vieno spekulianto rankas į kito. Spekuliantas visada gyvena geriau nei žmogus dirbantis visuomenei dirbantį darbą.
Laisva rinka – net neegzistuoja, nors daugelis juo operuoja į kairę ir į dešinę. Daugelyje partijų programose jis įrašytas kaip vienas iš programos punktų, o Lietuvoje turime net laisvosios rinkos institutą, kuris tikrai neatstovauja visuomenės interesams. Laisvosios rinkos idėja atrodo viliojančiai, bet tik iš pradžių, toliau išlenda ydos: bankrotai, ekonominės krizės, korupcija, o rinkos dalyviai indentifikuojami kaip monopolijos, oligarchija, finansinė mafija ir ta „laisva rinka“ tampa nelaisva. Ir tai įtakoja dezinformuotos masinės informacijos priemonės apie bet kurį rinkos dalyvį,taip jį sužlugdant ar nepagrįstai išaukštinant ir baigiant kartėliniais įmonių susitarimais, siekiant išstumti iš rinkos kurį nors dalyvį ar susitarus palaikyti tam tikros produkcijos kainas.
Mūsų Europos Sąjungos „draugai“ nėra draugai ir tik aklas gali to nematyti. Tačiau, MDP (masinių dezinformavimo priemonių) propaganda, kurią dosniai apmoka esantys valdžioje ir palaiko užsienio „draugai“, mums bando įrodyti priešingai aiškindami, kad laisva rinka, demokratija, ES, laisvė – tai gėris, už kurį verta kovoti ir prireikus net padėti galvą. O mes sakome, kad nėra jokios laisvės – tai tik iliuzija skirta kvaileliams įtikinti, kad galime būti laisviems ir tuo pačiu galime turėti užsienio darinių įstatymo viršenybę prieš savus įstatymus.
Sarmatas.lt
Negi mes ramiai lauksime kol bus parduotos mūsų upės, ežerai, žemės, kurias mūsų protėviai laistė krauju tam, kad mes šiandien turėtumėm kur gyventi ir galėtumėm vadintis lietuviais, Lietuva tėvyne. Nuo senų laikų nepasikeitė niekas išskyrus ginklus, tačiau priešas ir jo tikslas liko tie patys. Šiandien mus gniuždo ekonominiais ir ideologiniais ginklais. Nuo kardo apsiginti buvo lengviau, ten aiškiai matėsi kas priešas ir užteko gerai valdyti kalaviją. Dabar priešas pasislėpęs už Euro sąjungos direktyvų ir mes matome, jo veiklos rezultatai akivaizdūs.
Ideologiniais ginklais žudo mūsų vaikų sampratą apie tikrą šeimą, sakydamas jiems, kad šeima tai bet kas, kas tik nutaria kartu gyventi. Ekonominiais ginklais žudo mūsų Lietuvą. Žmogus vejamas iš namų, neberanda darbo ir neužsimoka už mokslą. Sudaromos tokios sąlygos, kad mūsų vaikai nebeturi pasirinkimo ir mes negalime jiems padėti.
Mums buvo įsiūlyta ideologija apie demokratiją, laisvą rinką, apie gerą gyvenimą, o mainais kapitalistai gavo labai konkrečius dalykus: bankų, naftos produktų, ūkio sritis, didelę mažmeninės prekybos dalį, telekomunikacijas, dar išlikusią pramonės sritį, o kitas mažiau svarbias sritis beveik sužlugdė. Žemės ūkis, laivininkystė, žuvininkystės sritis sugriauti, nuosava pramonė merdi. Kodėl negalime to atgaivinti? Todėl, kad Lietuva nebeturi galimybės savarankiškai spręsti ekonomikos problemas. Savarankiškumas buvo traktuojamas kaip sunkumas integruotis į Europos Sąjungą. Uždėti muitus kitų šalių gamintojų prekėms, taip ginant savus gamintojus Lietuvai nebuvo leista. Jei jau prašotės į ES, tai būkite malonūs, nustatykite bemuitį rėžimą prekėms iš broliškos Euro sąjungos ir minimalius muitus prekėms iš Pasaulinės Prekybos Organizacijai priklausančių šalių. Taip žlugdyti Lietuvą padėjo mūsų demokratai.
Tradicijos yra nedaloma visuma – gyvenimas. Per amžius susiformavo tradicijos. Mūsų bočiai jų laikėsi, todėl puikiai sugyveno, o esant reikalui susivienydavo tėvynės gynimui ir apie asmeninę naudą negalvodavo niekas ir niekas nesakydavo „dėjau aš ant tokios tėvynės“. O dabar sudarant sąlygas būtent to ir siekiama išrauti su šaknimis tradicija, pagarbą šeimai ir senoliams, meilę tėvynei ir svarbą perkeliant į kitas sąvokas: į pelną, asmeninę laisvę, žmogaus teises ir pan., atsakomybės ten nerasite. Mes suvokiam, kad pavadinus baltą juodu, jis tokiu netaps, tačiau sunaikinus tradicijas, iškreipiama pasaulėžiūra ir tada įmanoma viskas. Mes norime būti panašiais į vakarus, nors JAV niekada nebuvo vieninga nacionalinė valstybė. Tai Europos avantiūristų kultūrų kokteilis įmaišius į jį Afrikos negrų, vergų kultūrą, buvusi Anglijos kolonija, kuri išnaikino vietinius gyventojus – Indėnus ir čia pat prisivežusi negrų vergų, o dabar moko pasaulį demokratijos.
Spekuliantas nesukuria visuomenei naudingo produkto. Spekuliantai save vadina investuotojai, o jiems valstybė galimybes spekuliuoti suteikia. Be viso to spekuliantas pražūtų, nes savo produkto jis negalėtų iškeisti į jokias jam gyvenimui būtinas prekes dėl vienos paprasto priežasties – savo veikla jis nesukuria jokios realios vertės, o apgavęs spekuliantą jis legaliai atima pinigus ir tam leidžia įstatymai. Kitaip tariant, dirbantieji sukuriantys produktą išlaiko ir patį spekuliantą, nesukuriantį nieko realaus išskyrus mokestį už savo skirtumą už savo perkamų akcijų ir kitų vertybių, bet tai pinigų perskirstymas iš vieno spekulianto rankas į kito. Spekuliantas visada gyvena geriau nei žmogus dirbantis visuomenei dirbantį darbą.
Laisva rinka – net neegzistuoja, nors daugelis juo operuoja į kairę ir į dešinę. Daugelyje partijų programose jis įrašytas kaip vienas iš programos punktų, o Lietuvoje turime net laisvosios rinkos institutą, kuris tikrai neatstovauja visuomenės interesams. Laisvosios rinkos idėja atrodo viliojančiai, bet tik iš pradžių, toliau išlenda ydos: bankrotai, ekonominės krizės, korupcija, o rinkos dalyviai indentifikuojami kaip monopolijos, oligarchija, finansinė mafija ir ta „laisva rinka“ tampa nelaisva. Ir tai įtakoja dezinformuotos masinės informacijos priemonės apie bet kurį rinkos dalyvį,taip jį sužlugdant ar nepagrįstai išaukštinant ir baigiant kartėliniais įmonių susitarimais, siekiant išstumti iš rinkos kurį nors dalyvį ar susitarus palaikyti tam tikros produkcijos kainas.
Mūsų Europos Sąjungos „draugai“ nėra draugai ir tik aklas gali to nematyti. Tačiau, MDP (masinių dezinformavimo priemonių) propaganda, kurią dosniai apmoka esantys valdžioje ir palaiko užsienio „draugai“, mums bando įrodyti priešingai aiškindami, kad laisva rinka, demokratija, ES, laisvė – tai gėris, už kurį verta kovoti ir prireikus net padėti galvą. O mes sakome, kad nėra jokios laisvės – tai tik iliuzija skirta kvaileliams įtikinti, kad galime būti laisviems ir tuo pačiu galime turėti užsienio darinių įstatymo viršenybę prieš savus įstatymus.
Sarmatas.lt
Realistas