Kabala neturi jokio ryšio su religija, magija, mistika, tai tik realybės instrukcija, suvokimo ir pojūčių planas. Kabala aiškina kaip mūsų vidiniai ir išoriniai pasauliai sukonstruoti. Kitaip sakant - gyvenimo tobulinimas.
Kabala (mokslas gauti) - mokslas apie tai, kas paslėpta nuo žmogaus akių. Joje naudojamos tik dvasinės sąvokos, t.y. tos, kurios aiškina, kas vyksta virš mūsų, ko nejaučia penki mūsų jutimo organai, vadinamajame ,aukštesniajame pasaulyje'. Kitaip sakant, kabala atskiria kūną nuo sielos. Šis mokslas daugelį amžių buvęs prieinamas vien išrinktiesiems. Kabaloje yra 125 supratimo pakopos, lygmenys. Iki galutinio ištaisymo (manau suprantat kieno ištaisymo) neįmanoma įveikti visų pakopų. Visos kartos skiriasi nuo paskutiniosios, galutinai ištaisytos dviem dalykais:
1. Tik paskutinios kartos žmonės įstengs suvokti visas 125 pakopas;
2. Ankstesnėse kartose vos keletas žmonių galėjo suvokti Aukštesniuosius pasaulius. Paskutinėje kartoje kiekvienas žmogus galės pakilti dvasinėmis pakopomis ir susilieti su Kūrėju.

„Paskutinė karta" nuo 1995 metų prasideda naujas žmonijos istorijos laikotarpis - galutinio ištaisymo laikotarpis. Kabaloje jis vadinamas „Išsigelbėjimo laikmečiu" - žmonijos išsigelbėjimo iš žemiausios būsenos laikotarpiu (žemiausiusio lygio žmonės yra gyvuliai, nors patys dažnai tai neigia).



Kūniškieji norai - maisto, pastogės, sekso; turto troškimas; valdžios, garbės troškimas; žinių siekis yra visiškai aiškūs ir junčiami, bet apie dvasingumo norą mes neturime jokio supratimo.






Žmogus negali visą gyvenimą kankinti savęs klausimu, į kurį negauna atsakymo.
Žmogus niekada nesimėgauja - jis nuolatos ieško.
Mes homo sapiens tokie išmintingi, protingi, tačiau esame visiškai atitrūkę nuo tikrovės, tiesos, realybės. O tai, kad puikuojamės esą protingi, tik byloja ape niekingą mūsų išsivystymo lygį, nes nesuvokiame net savo tikrosios būsenos.
Aplinkos pasirinkimas gali atnešti žmogui sėkmę.
Anot kabalos, kartų kaita pasaulyje tėra kūnų atsiradimas ir išnykimas, tuo tarpu siela, užpildanti žmogaus "Aš'', neišnyksta, o tik keičia nešėją.
Norėdami patenkinti kokį nors savo troškimą kenkiame kitiems. Jei ne nuolat žmogų veikiantis egoizmas, šiame pasaulyje nebūtų jokio pagrindo blogiui.
Egoizmas - blogio pagrindas, priešingas Kūrėjo (gamtos), kuris mums nori duoti tik gėrį prigimčiai.
Teisingas proto naudojimas - tai artėjimas prie to, kas naudinga ir atitolimas nuo to, kas žalinga.
Visur, kur tik kyla nesutarimas tarp individo ir daugumos, mes privalome priimti daugumos norus, sprendimus. Juk dauguma - neišsivysčiusi, o išsivysčiusių žmonių visad būna negausi mažuma.
Kiekvienas negali elgtis kaip panorėjęs, jis privalo paklusti tam įstatymui, kuris priimtas toje visuomenėje.
Dauguma neturi jokios teisės ir pagrindo kokiu nors lygiu ar forma varžyti individo laisvės. Kurie tai daro - nusikaltėliai, teikiantys pirmenybę jėgai, o ne teisingumui ir šiuo atveju gamta neįpareigoja asmenybės paklusti daugumos norams.



Rekomenduoju susidomėjusiems perskaityti Lietuvių kalba Zohar Danah autoriaus „Dvasinis kapitalas. Gerovė, kuri gali padėti išlikti" knygą.