Pirmas dalykas, gyvenime sekmės nėra - yra tik priežastis ir pasekmė, pastanga - rezultatas, veiksmas - atoveiksmis. Vadinkit kaip norit - prasmės tai nekeičia. Bent šiokia tokia dinamika,atskaitos sistema ir pastebėk - jau keičia realityvumą. Taip yra ir gyvenime. Niekad netikėjau, kad bent šiokia tokia pastanga yra verta aukso, bet supratęs tai - pradėjau vertinti ir sėkmė, kaip Jūs vadinate, neapleidžia iki šiolei. Ir tai mano pačio pastangos, o ne kieno nors kito. Jei gavau gera įvertinima darbe, važiuodamas dviračiu manęs nenutrenkė (sportuoju), vaikštau ant žemės - tai mano paties nuopelnas, nes aš padariau taip, o ne kitaip. Antras aspektas yra gyvenimo prasmė. Laimingi žmonės nesigilina į dideles gyvenimo prasmes, jiems užtenka gyventi, nes žino, kad ateis 5-tadienis, gimtadienis, susitiks su mergina, ar pabus kiekvieną dieną su savo mylima žmona ryte...tai prasmė. Visa tai stumia mus gyventi, siekti, tobulėti. Pinigai - varomojo , stimuliuojanti jėga. Norime nusipirkti daiktą? Turime pasistengti: dirbti, laimėti, apgauti, pavogti ir kiti dalykai - bet visa tai yra varomojo jėga, kitimas, kitoniškumas, STIMULIUOJANTI,VAROMOJO jėga. Todėl ir gyvenam. Kitas dalykas - savęs programavimas. "Aš esu genijus, ir šiandien dieną išnaudosiu pilnai" - tai prasmė, kuri seka tavo žodžius kiekvieną mielą dieną. Ir vėl - tu dėl to gyveni, nes tu nori kitą rytą prabudęs pasakyti tą patį ir pasiimti iš dienos viską ko tau reikia. Taigi... Tie kurie ieško didelės prasmės gyvenime - dažniausiai pamiršta šiandieną, pamiršta dabartį ir nesidžiaugia tomis prasmėmis, kurios ir sukuria ta vieną vienintelę. Juk nėra didelių dalykų, yra tik maži dalykai, kuriuos sukuria didelius...

Pasakysiu tiesiai šviesiai-gyvenimo prasmes nera.

Tai tu labai liūdnai gyveni..

Manau, kad svarbiausia yra nebijoti kazka keisti, ypac jei apninka tokios abejones ir pradedi ieskoti savo egzistavimo prasmes. As pati zengiau si zingsni ne per seniausiai. Palikau gerai apmokama darba Lietuvoje, o tai buvo tikrai siek tiek absurdiskas nuosprendis kitu atzvilgiu. Atvykau i Londona viska pradeti nuo pradziu ir pagaliau leidau sau atsipusti. Jau beveik metus gyvenu be streso, dirbu vos pora ar trejeta dienu per savaite, uzdirbu pakankamai, kad galeciau susimoketi uz nuoma, maista, kai kurias pramogas ir pan. Neariu virsvalandziu, nes pavargau nuo streso ir itampos, kuriais gyvenau pastaruosius metus. Dabar grizau prie ramaus, neitempto ir "pinigu karstliges" nekamuojamo suvokimo. Pinigai isties nesuteikia laimes, tik laikina komforto jausma ir dirbtina pasitenkinimo jausma, kuris, patikekit, ilgai neuzsilaiko ;)
Dabar "neariu", kad uzdirbciau daugiau, taciau megaujuosi tuo ka turiu. Rasau knyga, groju gitara, pradejau mokytis kinu kalbos, uzsirasiau i dar vienus nemokamus kursus ir domiuosi viskuo kas man idomu, o ne tai kas svarbu kitiems ;)

Isvada? Taip, dabar as daug ramesne, daugiau mastau, prasmes vis dar ieskau, bet sis kelias bent jau sveikesnis mano sielai nei buvo pries tai ;)

Zodziu, nebijokit keisti kazka, imtis veiklos, kuria megstate ir pan. Anksciau ar veliau tai pasiteisins ;)

Mano nuomone, kur kas liūdnesni žmonės kurie gyvena pagal kitų sukurtas prasmes...
Kad, nėra jokios gyvenimo prasmės tai faktas kaip blynas. Aišku, tai suvokus kurį laiką tikrai būna liūdna... Bet galiausiai tiesa išlaisvina - tampi visiškai laisvas nuo kitų sukurtų prasmių. Susikuri savo prasmes, jei reikia, ar nori

Galbūt daugelis maišo gyvenimo prasmę su tikslu.

Gyvenimo prasmė yra individualus dalykas. Visi turim savo gyvenimo prasmę, kad ir kokie būtų žmogaus tikslai. Bet kuris žmogus turi prasmę, nesvarbu ką beveiktų. Kaip čia pasakius...
Žmogus mirė. Jis supūva ir sliekai jį suėda. Va toje vietoje jau žmogus ir buvo prasmingas nes suteikė sliekui maisto. Kaip sakoma, nėra nei vieno nereikalingo žemėje... viskas turi savo prasmę pasaulyje.
Uodai atrodo beprasmiai, siurbia kraują ir tik erzina visas aukas. O ekosistemai tiek uodai, tiek uodo trūklio lervos yra labai reikšmingas dalykas, dėl suprantamų priežasčių, o tai įrodo, kad net vienas uodas jau turi prasmę... manau supratot.


Ir vėl pasakysiu, kad visi turim savo tikslą. Nekalbant apie žmones, kurių tikslas yra kvailioti ir gyventi, t.y. "stumti ir gyventi" ar atvirkščiai. Jei žmogus nesuvokia savo tikslo, jis lengvai tai gali padaryti. Pvz. aš nesenai susigalvojau tikslą - paneigti seną mitą, kad uobuolys nuo obels netoli rieda.

Manau, jei žmogus nori tapti prasmingesnis šiame pasaulyje (suvokiant tai, kad ką tik gimęs kūdikis yra prasmingas) turi išsikelti sau tikslus.

va va, progresas gerai sako.

"kiekvienas turime savo asmeninę legendą,tai-tikslas,kurio labiausiai siekiame,ir jei labai to nori - visas pasaulis tau padės" čia tokia lyg ir citata iš P.Coelho knygos "Alchemikas"

perskaičiau ją ir ėmiau pastebėti ,kad taip ir yra. gyvenimo prasmė-tai tavo tikslas-tai ko tu dabar labiau už viską trokšti ir sieki. taip tai nebus iškarto, gali būti taip ,kad paskutiniają gyvenimo dieną to pasieksi, ar išvis ne pasieksi, bet jei juk tai ir yra gyvenimas. bandyti bandyti. "die trying",kaip sakoma.
Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų.taip pat citata iš tos pačio knygos

As manau, kad gyvenimo prasme - tobuleti )))

Cia daugiau tikslas, negu prasmė.

Man gyvenimo prasmė yra mano svajonės. jei ne jos tai nebūtų dėl ko gyvent. ;D išpildžius svajones visas galėsiu ramiai mirt