Emigrantai, šventė ten jau baigėsi, cirkas išvažiavo ir laikas jau namo – į Tėvynę...

Pastaruosius keletą mėnesių televizija rodo protesto akcijas visame vakarų pasaulyje. Ar tai būtų JAV – okupuokim WallStreet‘ą, ar tai Lononas, Paryžius, Graikija... patys matot kas darosi. Ir pabandykim išsiaiškinti kokios priežastys yra šitų reiškinių ir kokios galimos pasekmės, šitų visų procesų, kurie dabar vyksta pasaulyje. Apsiribokime vakarų pasauliu, tai yra Europa ir JAV.

Pasižiūrėkime į pastarųjų 50 – 60 metų kontekste. Ir čia reikia atkreipti dėmesį į porą faktų.
Vienas iš jų: maždaug apie 60 metus prasidėjo automatizacijos era. Ji padarė daugelį žmonių nereikalingų gamyboj. Po to atėjo kompiuterių epocha, ji dar daugiau žmonių paliko be žmonių paprasto, kasdienio darbo. Net gi muzikantai, kur ankščiau kiekviename restorane būdavo būgnininkas, bosininkas, dainininkas ir gitaristas, bent trys. Dabar visą tai atlieka vienas aparatėlis. Visa tai padarė, kad daug žmonių liko be savo darbo, bet juos kažkur tai padėt reikia... Ir dėl to pradėjo daugėti biurokratų gretos, atsirado daug specialybių, kurios šiaip realiame gyvenime gal jų ir nebūtų, atsirado žmonių, kurie pradėjo teikti bendro pobūdžio paslaugas. Šito pasekoje, siekiant minimalizuoti kaštus automatizuojant, kompiuterizuojant gamybą, po to atsirado galimybė visą gamybą perkelti iš Europos ten kur yra labai nedidelė alga, pirmiausia – Kinija. Tada didmenininkai iš ES ir JAV iškėlė gamybą, taip palikdami dar visą kalną žmonių be galimybės dirbti kažkokį tai konkretų darbą. Bet iš kitos pusės gyvenimas gerėja. Karta po kartos vakarų civilizacijos galimybės suteikti aukštesnį gyvenimo standartą didėja. Žmonės įprato nedirbti ir nelabai veikdami kažkokius konkrečius darbus, net ir bedarbiai, įprato gyventi geriau nei pasaulio vidurkis. Tam tikru metu atsirado paradoksali situacija. Europoje susiklostė maždaug 10 procentų bedarbystės lygmuo ir tuo pačiu nėra kam dirbti. Tada Europa pradėjo kviestis emigrantus iš kitų šalių, kad jie dirbtų paprastus, juodus darbus, kurių jau nebenorėjo dirbti paprastas, eilinis europietis. Emigrantai atvažiavo, bet nevisi jie norėjo dirbti. Matydami tą gerą vartojimą Europoje jie norėjo irgi vartoti. Jie ieškojo ne tai kaip dirbti, o kaip apskritai nieko neveikti ir gauti pinigus. Ir įsiliejo į šitų žmonių, nereikalingų, bet vartojančių gretas. Iš kur buvo pinigai visi šitie tam reikalui? Nes žmonių realiai nieko neveikiančių daugėja, o gyvenimo standartas vis tik auga Europoje. 70 metais buvo panaikintas aukso standartas. Pinigus buvo galima spausdinti juos prie nieko nerišant. Dar kitas faktas. Pinigus skolindavo pasaulinis bankas vyriausybei. Nuo 70 metų finansavimas buvo gaunamas iš pasaulio rinkų, kitaip sakant vyriausybė skolinasi iš įvairiausių pasaulio bankų. Iš kitos pusės, pats skolinimosi mechanizmas, galimybė pasiskolinti pinigus labai supaprastėjo. Suklestėjo reikonomika, o reikonomikos esmė yra, kad buvo labai pigūs kreditai padaryti. Reiškia, leista žmonėms skolintis pinigus lengvai siekiant įsukti vartojimą. Suprantat kas gaunasi? Kad suktųsi šitas dabartinis kapitalistinis mechanizmas mes turim vis vartoti kasdieną, kad fabrikai galėtų dirbti, kad būtų mokamos algos. Kai tik sustoja vartojimas, visas tas mechanizmas sustoja. Ir vat dėl to buvo visakeriopai skatinti vartojimą.
Kitas iš jų: kada valdžia yra renkama 4 metams tikrai, tai tie išrinkti žmonės ir žiūri 4 metų perspektyvai. Jiems svarbu, kad juos dabar išrinks, keturis metus pabus ir viskas. Vadinasi, jis gali lengvai žadėti žinodamas, kad galima pasiskolinti lengvai pinigų, prisižada rinkėjams, kad pakels pensijas, padidins išmokas... Jis yra išrenkamas ir lengvai pasiskolindamas pinigus, šitų mechanizmų dėka, pakeldavo išmokas, pensijas ir panašiai. Taip didindamas vartojimą ir mažindamas žmonių norą gyventi pagal galimybes. Taip pat viliodamas emigrantus pasinaudoti šituo mechanizmu ir žiūrėkit kas atsitiko tokiai Prancūzijoje. Dauguma imigrantų važiuoja nedirbt, o važiuoja gauti išmokas už vaikus. Ir apsimoka atvažiuoti į Prancūziją motinai su keliais vaikais ir šita sistema motinai su vaikais leidžia jai nieko nedirbant pragyvent. Bet visą tai sukūrė kokias problemas? Žmonės įprato gyventi ne pagal realias galimybes, senieji europiečiai atprato dirbti juodus darbus. Net tokios specialybės kaip gydytojas vakarų Europoje nėra laikomos prestižinės. Norint užpildyti visas šias vietas prisikvietė emigrantų, kurie taip pat neįsiliejo į Europos visuomenę, taip vadinamą multikultūralizmą. Jie atvažiavo vartoti ir atsivežė savo kultūrą, savo civilizaciją ir šiandieną mes turime konfliktinę situaciją europoje. Ne tik ekonomine prasme, bet ir etnine, civilizacine prasme. Šiandieną yra svarstomas klausimas Norvegijoje, Olandijoje, Anglijoje apie šariato teismų įvedimą. Kadangi jau yra dalis musulmonų, jie ar taip ar taip laikosi šito šariato įstatymo, kad tai jau būtų pripažinta valstybiniame lygyje. Bet dalis Norvegijos visuomenė su tuo nesutinka. Jie mato į ką virsta jų šalis. Iš čia yra Breiviko fenomenas, bet apie čia nešnekėkim. Kodėl visą tai galima buvo daryti? Tik dėl to, kad maždaug nuo 70 metų atsirado galimybė praktiškai neribotai emituoti niekuo nepadengtus pinigus ir vyriausybės lengvai galėjo tuos pinigus gauti ir išdalinti žmonėms. Taip pat, kreditų gavimas palengvėjo ir žmonėms, ir kompanijoms, savivaldybėms, miestams. Atsiradus šiems niekuo nepadengtams pinigams uždirbti pinigus žymiai greičiau buvo galima finansinių spekuliacijų erdvėje, o ne realiame biznyje. Kam gaminti kažką, sunkiai vargti, jei aš galiu nueiti į finansų rinką spekuliuodamas akcijas, deryvatyvomis, ateities kontraktais ir galybę kitais finansiniais instrumentais. Ten gali labai greitai uždirbti pinigus. Ir po truputėlį dalis, kuri sukasi finansinėj rinkoje pasidarė dominuojanti. Kapitalai, kurie sukasi gamyboje, šiuo metu yra maža dalis tik. Didžioji dalis yra spekuliacinis kapitalas. Jis praktiškai negamina jokio produkto. Ir dar pridėkim, kad išvežę gamybą į Kiniją, gamintojai atpigino produkciją ir gali tiekti pigias prekes į Europą.

Ir į ką mes atėjo šia dienai?

JAV skola skaičiuojant vienam gyventojui yra 47 000 dolerių. Lietuvoj vienam gyventojui siekia tik 4 000 dolerių ir tai jei atimsim pastaruosius porą metų, prieš ateinant Kubiliui į valdžią, lietuvio skola buvo apie porą tūkstančių dolerių. Palyginkit, 2 000 lietuvio ir 47 000 amerikiečio skola. Jeigu pasižiūrėsim į Europą, lygiai tas pats santykis. Vienam graikui tenka 10 kartų daugiau skolos negu lietuviui. Ir čia mes šnekam tik apie valstybines skolą, vadinamą viešąją skolą, o dar yra privačių žmonių skolos, įmonių skolos... Šiai dienai pasiekė tokį mastą skolų lygis, kad tas mechanizmas jau nustojo dirbti ir mes atėjom į pasekmių išvakares. Tai 30 – 40 gyvenimo metų vakarų civilizacijai buvo iškreiptas gyvenimas, kuris sukėlė galybę nenatūralių reiškinių. Iš to lengvo glamūrinio gyvenimo, nežiūrint į ateitį, neklausiant iš kur atsirado pinigai, atsirado galybė išvestinių gyvenimo reiškinių, kurie visiškai nebūdingi paprastam, žmogiškam gyvenimui. Ir šitas problemų kamuolys šiandieną ir išveda žmones į gatves.

Kokios gali būti pasekmės viso šio dalyko? Ką mes šiandieną turim?

Mes esam linkę galvoti, kad vakarų Europa yra turtinga. Nei viena ES valstybė neturi teigiamo biudžeto. Visos Europos Sąjungos valstybės daugiau išleidžia negu surenka pinigų į biudžetą ir tas skirtumas yra ne kapeikos. Vokietijos biudžeto deficitas kasmet siekia keliasdešimt milijardų eurų. Praeitais, 2010 metais buvo apie 50 milijardų eurų. Nuo BVP yra tik trys procentai ir visiems atrodo nedaug, bet jeigu paskaičiuosim nuo realaus biudžeto... Ir taip yra visos Europos valstybės. Tas buvo pernai, tas bus kitais metais. Dabar paimkime kitą rodiklį. Visos Europos Sąjungos valstybės turi neigiamą užsienio prekybos balansą. Kitaip sakant, jos daugiau perka negu parduoda į užsienį. Prancūzijos užsienio prekybos deficitinis balansas yra keliasdešimt milijardų eurų. Dabar pasižiūrėkim kokios jų sumarinės skolos. Prancūzijos viešoji skola yra netoli 2 trilijonų eurų. Vokietijos skola yra netoli 2,5 trilijonų eurų. Ir čia yra tik valstybės skola. O dar yra žmonių skolos, ūkio subjektų skolos, miestų skolos ir panašiai. Ar galima laikyti turtingą šalimi tą šalį, kuri metai iš metų gyvena su deficitiniu biudžetu, su deficitiniu užsienio prekybos balansu, kurios valstybės, kaip visumos skola kasmet auga? Ir kai jūs girdit per televizorius, kad „jie“ gelbės Graikiją ir ten yra sukurtas gelbėjimo fondas vieno trilijono eurų. Žmonės galvoj, kad susimes tos valstybės ir išgelbės. Jos neturi pinigų nei milijardo laisvo, jos visos uždirba mažiau negu vartoja. Tas trilijonas yra tik viltis, kad Kinija prisidės, kad Rusija prisidės ar dar kažkas. Ir jeigu jau niekas neprisidės, jie vėl išspausdins niekuo nepadengtų eurų ir užpildys šitą skylę, kito varianto nėra. Tarp kitko, Kinijos, Rusija turi proficitą, o Europos Sąjungos šalys turi deficitinį balansą. O mes esame pripratę manyti, kad jos yra galingos ir gali dalinti pinigais. Bet deja, keliasdešimt metų tokio glamūrinio gyvenimo, vartojimo ne pagal galimybę, tuščių politikų pažadų, kurie buvo realizuojami skolintais pinigais atvedė į šitą situaciją.Ką dabar reikėtų daryti? Tokių skolų gražinti yra neįmanoma, tuo labiau, kad šalių biudžetas yra minusinis. Kasmet vis daugiau klimpsta į skolą ir nieko neuždirba. JAV skola 15 trilijonų dolerių. JAV taip pat daugiau išleidžia negu surenka. Per pastaruosius krizės metus JAV skola tik išaugo, Graikijos taip pat ir visos Europos skola tik išaugo. Štai ką davė gelbėjant iš krizės. Niekas skolų gražinti ir nesiruošia. Visi jau mato, kad tų skolų iš principo neįmanoma gražinti. Norint palaikyti vartojimo lygį, kuris buvo kaip ankščiau reikia toliau skolintis, kito mechanizmo nėra nėra. Bet skolintis jau nebeišeina, nes skolos yra tokios didelės, kad jau nebelabai kas perka tuos vertybinius popierius. Jūs girdite tokias frazes kaip: „nurimo rinkos“, „reikia nuraminti rinką“. Retas iš jūsų galėtų paaiškinti kas yra turima omeny. Arba su džiaugsmu praneša: „pagaliau rinkos nurimo“. Valstybės nori skolintis ir gyventi tais neuždirbtais pinigais su nedideliais procentais. Tie nedideli procentai yra du – trys metinių procentų ir už tiek skolina Vokietijai. Kadangi tai yra patikima valstybė, ji iš tikrųjų eksportuoja daugiau nei importuoja. Ji jei skolinasi, tai maždaug tokiam diapozone už tokius procentus. O tos valstybės, kuriuos turi dideles skolas ir mažai gamina arba iš viso negamina joms jau skolina už didelį procentą. Juk kiekvienas suvokiat, kad pasiskolinsit už 10 procentų metinių, tai jus papjaus jau nekalbant, kad skolos gražinti negalėsit, jūs jau procentų net negalėsit išmokėti ir štai Graikija pasiekė tokį momentą kada jai niekas neskolina už mažus procentus. Jai skolina tik už labai didelius procentus. Jai tiek yra per brangu ir tada ji šaukia visai Europai: „gelbėkit mane!“ . O ką tai reiškia? – Paskolinkit man pigiai. Kas tai gali padaryti? Padaryti tai gali tik Europos Centrinis Bankas, praktiškai pripiešęs eurų ir jiems davęs pigiai, ką jie ir daro šiuo metu. Centrinis bankas ir perka tuos valstybių vertybinius popierius ir taip finansuoja jų tą skolą. Ir skolintis jau daugiau nebeišeina. Reiškia, skolos gražinti niekas ir nemano, nes nėra iš ko. Mes visi visą laiką kiekvienais metais vis labiau prasiskolinam, ne tai, kad ją gražinam. Pavyzdžiui, Lietuvos skola kiekvienais metais vis auga. Niekas net nesvarsto kaip mes ją atiduosim. Ir kitiems metams yra numatyta vėl skolą išauginti. Visi šneka tik kaip pasiskolinti, kaip nuraminti rinkas ir jose pigiai pasiskolinti. Reiškia, skolos gražinti mes nesiruošiam, bet ir skolintis darosi problematiška. Gal nurašyti galima tas skolas? Nurašyti neišeina dėl to, kad kažkieno skola yra kažkieno balanse. Ir jeigu jūs šiandieną nurašytumėt visas Graikijos skolas... tai Lietuvos privatūs fondai gali būti nusipirkę vieną ar kitą Graikijos vertybinį popierių. Jei ji bankrouoja arba nurašomos jos skolos tai mūsų pensijų fonde atsiranda skylė. Bankai turi prisipirkę tų popierių arba paskolinę graikams. Tai yra piramidės skolų, plius yra išvestiniai popieriai vadinami „CDF“ (Credit default swap), čia reikėtų ilgai aiškinti, tačiau tai yra apdrausta. Jūs davęt kažkam kreditą arba pasiskolinot ir apdraudžiat šitą skolą. Ir va, šitų vyriausybinių popierių yra išleista neįsivaizduojama galybė. Ir jeigu tie pareikalautų, tie, kurie apsidraudė pinigus, negalėtų draudėjai šito padaryti, jie neturi tiek pinigų. Visa šita sistema sugriūtų. Gyvenimas sustotų, dėl to, kad neįmanoma nurašyti, nei papildomai pasiskolinti, nei skolų gražinti.

Kokia lieka vienintelė galimybė?

Reikia pradėti gyventi pagal tai kiek tu uždirbi. Įsivaizduokit, kad pas kaimyną jūs metai iš metų vis pasiskolinat, palūkanas iš lėto mokat, bet po kurio laiko kaimynas tai nebeskolins. Jis mato, kad jūsų skola auga, nežadat gražinti ir pradės sakyti: „palauk, gal gyvenk pagal tiek, kiek uždirbi“. Ir kito mechanizmo nėra. Kur atsiranda problema? Dabar turi išeiti politikas, valdžia į televizijos ekraną ir pasakyti tai kas čia parašyta, tai ką Rolandas Paulauskas pasakė. Jie visą tai turi susakyti ir pasakyti, kad mes gyvenam ne pagal išgales. Kas tai gali ryžtis daryti? Kuris politikas? – jį nuneš žmonės. Nes jie senai atprato dirbti sunkiai. Yra karta iš kartos bedarbiai, kurie sėkmingai gyvena. Plius yra galybė emigrantų, kurie nesiruošia dirbti, o gyvena iš pašalpų. Jie visi išeis į gatves. Va tai mes šiandieną ir matom vakarų valstybėse. Kada nebėra galimybės pasiskolinti pradėjo taupyti. Tai tik mažą gabaliuką atėmė iš jų. Atėmė keturioliktą algą, tryliktą algą... Portugalijoje pavyzdžiui. Portugalai išėjo į gatves... O jei jie patys savęs paklaustų iš kur tiems portugalams ne tik 13 ar 14 algą, bvet ir apskritai algą, jei jie nieko nebegamina. Gamyba Kinijoje, visos prekės parduotuvėse iš Kinijos. Ir tas pats ar tai būtų Graikija, Prancūzija, visur tas pats. Dėl to žmonės eina į gatves siekdami išlaikyti savo gyvenimo lygį, o galimybių nėra. Tai buvo gyvenimas ne pagal savo kišenę ir kito varianto kaip pradėti taupyti, gyventi už tiek kiek tu gali – nėra. Kokios iš to pasekmės gali kilti? Didelė dalis nesutiks su tuo, sakys, kad Rolandas blogas žmogus, nori atimti pinigus iš vienų ar kitų. Didelė dalis, kurie miega gatvėse protestuotojų nekelia klausimo „o iš kur tie pinigai?“, kad jam būtų galima išlaikyti tą jo pragyvenimo lygį. Jie sako „padaryk man taip gerai kaip buvo vakar ir viskas“, bet galimybių n e b ė r a.
Šita sistema spausdintų pinigų pasiekė savo galimybių ribą ir dabar pasekmės kokios dabar gali būti? Daug kas tikisi, kad žmonės yra protingi, susirinks va dabar tas „didysis dvidešimtukas“ ir jie susitars, ras sprendimą. Padėtis tiek JAV, tiek ES yra vienodai prasta. Gamybos priemonių yra daugiau nei žmonės gali suvartoti prekių, vadinasi į tą likusį vartotoją pretenduoja Kinija, JAV, ES... visi pretenduoja į tą patį kąsnelį. Konfliktas yra užprogramuotas pačios situacijos. Ir tikėtis, kad galima gyventi toliau draugiškai sunkiai įsivaizduojama. Kiekvienas pradės kovoti už save, pradės ieškoti geresnio sprendimo ir atitinkamai bus konfrontacija su kitais. Kodėl taip Kinija veržiasi į Europą? Ji nori daugiau čia apipainioti ES, kad tik ji neuždarytų sienų toms Kinietiškoms prekėms. O jei tada būsi iš Kinijos prisiskolinęs pinigų... kaip tu pasakysi kiniečiui, kad nevežtų prekių arba uždėsim mes jums muito mokesčius? Jiems irgi reikia eksportuoti, kad turėtų tą „pliusą“, pliusinį biudžetą. Jungtinės Valstijos savo tokius reikalus bando spręsti karais po visą pasaulį. Yra tokia teorija „Chaoso teorija“. Tai pačių Amerikos ideologų sukurta teorija, kad pasaulyje gyvenimas blogės, bet jis turi blogėti blogiau negu JAV. Ir tada ten bus geriau negu kitur. Yra logikos tame sprendime? – yra. Karai Libijoje, Sirijoje, Irane ir t.t. Kadafio iš pačių nuodemių buvo ne nafta, o tai, kad jis sumanė atsiplėšti nuo dolerio, nuo šitos sistemos. Jis norėjo sukurti bendrą Afrikos valiutą, pats emituoti pinigus. Kad jūs gautumėt eurą arba dolerį, jūs turit kažką realiai padaryti, parduoti, arba vakaruose parduoti savo darbo jėgą, arba žemę Lietuvos galim parduoti... ir gausim dolerį arba eurą. O tie, kurie perka už tuos dolerius ar eurus... tie pinigai yra nupiešti. Jie nieko neverti. Ir, kad mes gautumėm tą eurą turim dirbti juodai, o tas kompiuteryje vienu paspaudimu emituoti šitą pinigą. Įsivaizduokit kokioje situacijoje mes gyvename. Fntasmagoriška situacija. Paprastam žmogui yra sunku patikėti turbūt. Kai pagalvoji, kai jie gali visiškai lengvai gauti realius produktus už paprastą popierių. Bet šitą suprasti pradeda daug kas. Ir dėl to situacija greitėja nes visiems reikės kažką jau daryti. Ir dėl to iš vienos pusė žmonės eis į gatves. Gyvenimas neišvengiamai blogės. Nebėra galimybių gyventi taip, kaip gyvenom iki šiol. Jau ta ir Merkel sako ir Sarkozy, kad reikia kažką daryti. Žmonės nesutiks, greičiausiai eis į gatves ir kovų aršumas didės gatvėse. Tada valdžia turės daryti griežtesnė, kad suvaldyti šitą situaciją. Griežtės valdžios veiksmai. Šita dabartinė Europos Prezidentų greičiausiai nueis ir ateis nauji, kurie bus gerokai griežtesni, labiau autoritariniai. Prieš 2 PK visoje Europoje buvo autoritariniai rėžimai. Jums atrodo, kad toks gyvenimas, kuris yra susiklostęs tęsis ir tęsis... Taip nebūna gyvenime! Gyvenimas deja yra labai permainingas ir nereikia lengvai užmiršti, kad viskas lengvai gali pasikeisti. Šita situacija reikalaus kitų žmonių. Ir vienas iš šių žmonių, 2012 metų pavasarį Prancūzijoje į Prezidento rinkimus pretenduoja realiai Marine La Pen ir jos programiniai šūkiai šiandien. Jei ją išrenka Prezidente ji su Prancūzija išeina iš Euro zonos, išstoja iš ES, NATO, pradeda kontroliuoti emigrantų skaičių ir daro viską, kad gražintų gamybą iš Kinijos į Prancūziją. Čia yra jos programiniai šūkiai. Ją remia milijonai prancūzų šiai dienai. Ar ji laimės šiame etape aišku nežinoma nes daugelis žmonių bijo jos, suvokiant tai, kad jos atėjimas reikštų ir tai, kad tektų palikti seną glamūrinį gyvenimą, o žmonės to nenori palikti ir nenori girdėti, kad galimybių šitų nėra. Ji sako, kad nebėra galimybių ir darykim kažką. Jei jos dabar neišrinks, išrinks kitą, tokį patį tik truputį vėliau. Gyvenimas keisis ir jis nebebus toks glamūrinis, valdžia bus gerokai griežtesnė,, bus konfliktų, net tarp tokių draugiškų šalių kaip Europos Sąjunga, nes visi pretenduoja į tą patį gabalą. Internete galima diskusijų ir palyginimų rasti, kad JAV gręsia tas pats kas Tarybų Sąjungai. O dabar pasižiūrėkim į Lietuvą šiame kontekste. Kodėl Lietuvoj tokie dalykai nebevyksta, o jei ir išeina į gatves tai nerimtai. Turgininkai net nesugebėjo valdžiai pasipriešinti. Didžioji dalis mūsų lietuvių nesieja ateities su Lietuva. Dauguma nori išvažiuoti, galvoja, kad gyvenimas neperspektyvus ir važiuosiu ten. Ir jei tu galvoji, kad gyvensi kitur ir vaikus ten auginsi, tai kam čia kelti aistras. Tu pakenti, lyg čia ne tavo reikalas. Tačiau žadantiems išvažiuoti patariama peržiūrėti video arba perskaityti šią temą, nes ES nėra tas turtingas dėdė, ji yra prasiskolinusi iki ausų ir daugiau taip gyventi, kaip gyveno ankščiau ir duoti tam lietuviui emigrantui pašalpas ir visą kitą tai tas laikas eina į pabaigą. Nesiūloma projektuoti savo gyvenimo tenais ilgam laikotarpiui.

Dar vienas dalykas Lietuvos kontekste. Lietuviai yra prasiskolinę gerokai mažiau, skiriasi nuo kitų valstybių mažiausiai 10 kartų. Tai jei tai įgaus neigiamą pagreitį Europoje ir europiečiai bus priversti gyventi pagal pajamas tai mūsų gyvenimo lygiai pradės lygintis. Mes dabar dirbam, mūsų skola yra palyginus nedidelė, pasiskolinti ir neduoda pigiai ir galų gale tai išvirstų į naudą nes mažai šiai dienai turime skolos. Jei mūsų gyvenimo lygis jei ir kris, tai nebelabai daug, o jų gyvenimo lygis turi potencialą gerokai didesnį kritimui. Dėl to ši paradoksali situacija Lietuvai gali išeiti į naudą. Pvz: mūsų žemdirbiams palyginus su vakariečių išmokomis skiriasi 3 – 4 kartus vienam hektarui. Tai jeigu apskritai tų išmokų nebus, tai lietuvio žemdirbio produkcija pasidarys labiau konkurencinga, jeigu tie negaus ir mes negausim. Pas juos šiai dienai yra žymiai daugiau skolintų pinigų jų gyvenimui ir paradoksaliai tai išeis mums į naudą. Krizė žymiai labiau palies tuos, kurie dešimtmečius gyveno ne pagal savo galimybes.



Žiūrėti video: