Esame girdėję apie pozityvų mąstymą ir jo galią. Tai reiškia, kad į mėšlą įlipęs žmogus turi galvoti apie tai, kad jis gyvena gerai, yra protingas ir t.t. Tai paprasčiausias savęs užprogramavimas, kuris pagal psichoterapiautus atneša laimę ir visą kitą kas seka su šiuo žodžiu. Esat girdėję daug visokių posakių pvz: "Jei tikėsis, tai ir įvyks", "visos ligos nuo nervų". Esu nusistatęs nuomonę, kad žmogus žinantis padėtį nebus laimingas, o jei asmuo yra laimingas (pozityviai mąstantis) - jis nieko nenori žinoti, jam niekas nerūpi, nebent savo norų tenkinimas. Viskas kas šioje temoje rašoma paremta tik mano mąstymu ir niekuo daugiau.

Tipų charakteristika

Depozityvaus (negatyvaus) tipo žmonės imasi darbo nuo minuso, kol galiausiai padaro pliusą. Nesvarbu, kad tas sprendimas kainavo daug laiko, kad pliusas būtų pasiektas. Pasiekus pliusą jie neužmiega ant laurų, nesididžiuoja savo pasiekimu ir imasi kito darbo, vėl griebia minusą, kad jį padarytų pliusu. Gaunasi toks paradoksas, kad depozityviai mąstantis turi sprendimo būdą, bet susiduria su daug didelių problemų, viena iš jų - savo proto išlaisvinimu. Priminsiu, kad visi žmonės yra savo proto vergai, o pozityviai mąstantys tai tiesiog dažnai "pamiršta" ir nenori apie tai galvoti.

Pozityvaus mąstymo žmonės griebia pliusą ir nesirūpina, kad laikui bėgant pliusas pavirs minusu. Jiems svarbi ši akimirka, o ateitis - palauks. Žmogus mąstantis pozityviai gal būt nesusirgs kokiomis lėtinėmis ligomis, kadangi smegenys gaus tik teigiamą minčių srautą, bet jis niekada neras atsakymo, kadangi nežino sprendimo būdo, kaip iš minuso padaryti pliusą. Pozityvaus mąstymo žmonės stengiasi daug negalvoti apie neigiamus dalykus, kitaip tarint, geriau valgys obuolį jo dar net nenusipirkę ir nematys čia problemos. Jiems rūpi tik švarios mintys, todėl užklupus blogoms dienoms pozityviai mąstantys dažnai susiduria su dideliomis problemomis kas nestebina depozityvaus mąstymo žmonių.

Kas aš esu ir kaip aš galvoju?

Jei apie ką nors mąstau, nesvarbu apie ką, visada stengiuosi apsibrėžti savo teigiamą tikslą ir aišku jį pasiekti. Pradedu galvoti nuo to kaip jį pasiekti, ko reikia, kad aukščiausia teigiama pozicija būtų pasiekta. Vis stengiuosi patobulinti, apsvarstyti daug variantų, nors tam sugaištu daug laiko galvojant. Apmąstant situaciją (bet kokią, bet kokioje srityje) čiumpu už neigiamos pusės ir stengiuosi padaryti ją teigiama. Apie daugiau nieko negalvoju, tik tai, ko reikia, kad tikslas būtų pasiektas. Man nerūpi, kad ta neigiama pusė yra tokia maža palyginus su teigiama puse, bet aš ją noriu pakeisti į gerą pusę. Nesvarbu, kad tame reikale yra daug pozityvių dalykų, apie kuriuos geriau reikėtų labiau galvoti, nes neigiamos mintys prie gero nepriveda. Kaip minėjau, nuo nervų visos ligos. Dažnai pamirštu kiek yra gėrio aplinkui, matau tik neigiamą spalvą ir negaliu užsimerkti nes noriu žinoti tiesą. Žinoma, mano charakteris toks, kad sprendimo ieškojimas suteikia daugiau džiaugsmo nei vaisių valgymas (rezultatas). Manau tai pozityvus mąstymas atsižvelgiant į realybę.