Bilderberg Group Ne Iliuzija o Tikrove
1954 metais daug pačių įtakingiausių pasaulio žmonių, globojant Olandijos karališkai šeimai ir Rokfelerių klanui, pirmą kartą susirinko prabangiame viešbutyje „Bilderbergas“ nedideliame Olandijos miestelyje Osterbekėje, kad aptartų pasaulio ateitį. Pasibaigus susitikimui jie susitarė rinktis kiekvienus metus, kad pasikeistų idėjomis ir paanalizuotų pasaulio vystymąsi. Jie pasivadino Bilderbergo klubu ir nuo to laiko kasmet susitinka kokiame nors pasaulio viešbutyje. Tarp dabartinių klubo narių yra Bilas Klintonas, Polas Vulfovicas, Henris Kisindžeris, Deividas Rokfeleris, Angela Merkel, Žakas Širakas, Donaldas Ramsfeldas, Tonis Bleiras ir Džordžas Sorošas, o taip pat daug kitų vyriausybių vadovų, verslininkai, politikai, bankininkai, žurnalistai, tarp kurių yra ir žymių ispanų, tokių kaip Rodrigas Rato, Rodrigesas Insiartė, Chuanas Luisas Sebrianas, Choakinas Almunija, Pedras Solbesas, Lojola de Palasio, Chose Borelis, Chaime Karvachalis de Urkicho ir Chavjeras Solana.
Bilderbergo klubas – ne slapta organizacija, o pakankamai oficiali įstaiga, apie kurią paskelbta visa eilė straipsnių. Tačiau per daugiau kaip 50 metų posėdžių, kuriuose dalyvauja turtingiausi ir galingiausi pasaulio žmonės, nė karto neprasiskverbė informacija apie tai, ką jie ten aptarinėja. Spauda niekad negalėjo dalyvauti pasitarimuose ir nebuvo padaryta nė vieno pranešimo apie išvadas, kurias padarė posėdžiautojai. Taip pat nebuvo publikuotas nė vienas protokolas su dienotvarke.
Bildelbergo klubo vadovai tvirtino, kad šis paslaptingumas reikalingas tam, kad debatų dalyviai galėtų atvirai išsakyti savo mintis, nesirūpindami, kad paskui jas aptarinės laikraščiai. Toks užsislaptinimas, be abejonės, leidžia Bilderbergo klubui veikti laisviau. Ir vis dėlto, apie ką gi kalba šiuose posėdžiuose patys įtakingiausi pasaulio žmonės?
Šiuolaikinė demokratija gina asmeninio gyvenimo neliečiamybę. Tačiau argi visuomenė neturi teisės žinoti, apie ką kalba galingiausi prezidentai, premjerai, karaliai ir karalienės susitikimuose su turtingiausiais verslininkai ir bankininkais? Kaip visuomenė gali būti tikra, kad Bilderbergo klubas nėra užkulisinių machinacijų centras, jeigu piliečiai negauna informacijos, apie ką kalba jų atstovai? Kodėl medžiaga apie tarptautinį Davoso forumą ar Didžiojo aštuoneto posėdžius publikuojama visuose laikraščiuose ir šiuose renginiuose leidžiama dalyvauti tūkstančiams žurnalistų, o Bilderbergo klubo posėdžių nenušviečia niekas? O juk juose reguliariai dalyvauja vadovai tokių finansinių organizacijų kaip Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulinis bankas, Federalinė rezervų sistema ir Europos centrinis bankas. Ten posėdžiauja prezidentai pačių įtakingiausių pasaulio kompanijų, tokių kaip «Daimler-Chrysler», «Coca-Cola», «Pepsi-Co», «Ford», «General Motors», «Novartis», «Astra-Zeneca», «British Petroleum», «Shell», «Chase Man-hattan Bank», «UBS Warburg», «Soros Fund Manage-ment», «Kissinger Associates», «Nokia», «Motorola», «Ericsson», «American Express», «France Telecom», «German Telecom», «British Telecom», «Goldman Sachs», «Lazard Fréres», «Deutsche Bank», «JP Mor-gan», «Xerox», «Microsoft», «Oracle», EADS. Dalyvauja Amerikos gynybos ministrai ir viceprezidentai, Respublikonų ir Demokratų partijų nacionalinių komitetų atstovai, CŽV ir FTB vadovai, NATO generaliniai sekretoriai, Amerikos senatoriai ir kongresmenai, visi Europos Sąjungos komisarai, premjerai, opozicinių partijų lyderiai, centrinių bankų vadovai, taip pat įtakingiausių laikraščių pagrindiniai leidėjai ir redaktoriai. Keista, kad masinė žiniasklaida nelaiko tokio žymių asmenybių susitelkimo svarbia naujiena, nors – palyginimui – bet kuri kiekvieno iš tų asmenų, paėmus atskirai, kelionė anonsuojama TV žiniose.
Šiuos klausimus aš uždaviau sau beveik prieš 15 metų ir jau tuomet pradėjau tyrimą, kuris, bėgant laikui, visiškai mane įtraukė ir tapo viso gyvenimo reikalu. Pamažu, vieną po kito aš įveikiau visus Bilderbergo slaptumo sluoksnius. Pasitelkęs priemones, kurios dar atsimena špionažo technikas Šaltojo karo metais ir neretai rizikuodamas savo gyvybe, pasiekiau tai, ko iki tol nepasiekė niekas – man pavyko sužinoti, apie ką buvo kalbama už uždarų durų prabangiuose viešbučiuose, kuriuose vyko Bilderbergo klubo posėdžiai.
Gauta informacija mane šokiravo. Bilderbergo klubas – tai ne tik įtakos centras. Tai – pasaulinė vyriausybė.
Ši knyga* prasiskverbia į slaptų posėdžių šventenybių šventenybę ir paaiškina, kodėl grupė, kurią suformavo galingi politikai, verslininkai ir bankininkai, sukūrė įtakingiausią slaptą draugiją pasaulyje. Į knygą įdėtos nuotraukos ir nepaskelbti dokumentai iš posėdžių, o taip pat detaliai pavaizduoti praeiti, dabartiniai ir būsimi klubo narių veiksmai. Kaip rašė savo romane „Koningsbis“ («Coningsby») buvęs Anglijos premjeras Bendžaminas Dizraelis, „pasaulį valdo personažai, kurie smarkiai skiriasi nuo tų, kokius įsivaizduojame mes, nutolę nuo užkulisių“.
2001 rugsėjo 11 Bilderbergo klubas pradėjo kara, kuriam nebus galo, kol mes gyvi (ir aš tai įrodysiu savo knygoje). Kariaujama ne už teisingumą, o už naftą ir dujas. Tas, kas karą laimės, kontroliuos visus minėtus resursus planetoje. Žmonijai iškilo išnykimo pavojus, ir Bilderbergo klubo nariai tai puikiai žino. Iš čia – nesibaigiantys karai Afganistane, Irake, Sudane ir Irane ir gresiantys karai Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Sirijoje ir Venesueloje. Visa tai yra dalis globalinio konflikto, kurio tikslas – paimti savo kontrolėn žmoniją. Tie, kas kontroliuoja naftą, kontroliuoja pasaulį. Ir vieninga pasaulinė vyriausybė panaudos visus įmanomus ir neįmanomus resursus, kad užvaldytų nuolankią planetą.
Galutinis šito košmaro tikslas – pasinaudojant vieninga globaline rinka paversti Žemę kalėjimu, kurį valdys vieninga pasaulinė vyriausybė, saugos vieninga pasaulinė armija, jo ekonomiką tvarkys pasaulinis bankas, o kaliniais taps mikro čipais kontroliuojami žmonės, kurių gyvybiškos reikmės apsiribos materialiomis vertybėmis ir išgyvenimu: dirbti, pirkti, daugintis, miegoti. Visus mūsų veiksmus kontroliuos globalinis kompiuteris. Jis seks kiekvieną mūsų judesį.
Žmonės galvoja, kad kažkas pikto slypi šešėlyje, laukia momento, kad užpultų. Mes jaučiame šį širdį šaldantį buvimą. Dauguma žmonių norėtų tai ignoruoti, bet jau negali to padaryti. Tasai „kažkas“ lėtai, paslapčia įsismelkė į mūsų sąmonę ir kolektyvinę psichiką. Šioje knygoje aš parodžiau, kas yra tasai „kažkas“ ir atskleidžiu šėtoniškus jo planus.
Netgi daugiau. Aš taip pat nuimu uždangą nuo didžiulius pinigus atnešančios prekybos narkotikais ir paaiškinu, kaip jai vadovauja Bilderbergo klubo nariai. Skirtingai nuo to, ką mums pasakojo, karas Kosove suliepsnojo ne vardan laisvės gynimo, o dėl narkotikų. Globalinė ekonomika, susijusi su prekyba narkotikais, kasmet neša maždaug 700 mlrd dolerių gryno pelno. Kas iš to pelnosi? Pačios žymiausios ir įtakingiausios šeimos pasaulyje, apie ką papasakosiu skyriuje apie Kosovo karą. Slabodanas Miloševičius buvo griežtas lyderis, bet jį paprasčiausiai pašalino, o paskui nužudė todėl, kad Imperijai reikia neribotų pelnų. Kadangi 80 procentų heroino, patenkančio į Europą, pervežama per Kosovą, Jugoslavija buvo pasmerkta sunaikinimui.
Taip pat mums pasakė, kad būtent Osama ben Ladenas ir „Al Kaidos“ teroristai įvykdė 911 teroro aktą. Visas pasaulis pasibaisėjo ir mes patikėjome šiuo siaubingu melu. Tačiau minėti įvykiai, kaip parodysiu šioje knygoje, susiję su naftos verslu, tiksliau, su šios žaliavos trūkumu, kas ir išprovokavo totalinio karo pradžią. Karo, kuris baigsis totaline vergija, laukiančia mūsų išskėstomis rankomis.
«Beatles», «Rolling Stones», roko festivaliai Vudstoke, MTV – visa tai griaunamo smegenų plovimo įrankiai, Tvistoko žmonių santykių instituto dovana. Mes manėme patys atradę «Beatles», «Rolling Stones», «Animals» ir «The Mamas & the Papas». O tuo tarpu, vykdydami Tavistoko įsakymus, žymiausi sociologai žiauriai ir toliaregiškai įpiršo mums tas grupes, kurios buvo dalimi itin slapto eksperimento, turinčio tikslą degraduoti asmenybę ir apriboti jos dvasinę sferą. Kartu su CŽV finansuojamais eksperimentais su LSD ir itin slaptu „MK Ultra“ projektu, visa tai privedė iki griaunančių pasekmių, apie ką ir bus kalbama knygos pirmame skyriuje: apie visišką žmogaus degradaciją, Fridricho Nyčės svajonę, kaip ją regi išprotėję Bilderbergo klubo nariai.
Tačiau palaipsniui žmonėms atsiveria akys. Pavyzdžiui, mums sako, kad ne šio klausimo specialistams sudėtinga suprasti pasaulyje vykstančius įvykius. Mums meluoja. Mums sako, kad valstybines paslaptis reikia griežtai užslaptinti. Suprantama. Juk jokia vyriausybė nenorėtų, kad paprasti piliečiai sužinotų, jog jų patys žymiausi tėvynainiai užsiima prekyba narkotikais, dalyvauja masiniame planetos išvogime, žmonių grobimuose ir žudynėse. Todėl demaskavimu užsiimsiu aš.
Jūs sužinosite, kas prekiauja narkotikais ir kodėl, kas žudo, ir kas pelnosi iš šitos gigantiškos ir vasaapimančios apgaulės, kuri mums žinoma kaip politika. Tačiau vilties dar yra. Liaudis neturi bijoti savo valdovų. Tai jie turi bijoti savo liaudies.
Ir vėl mes atsiduriam kryžkelėje. Bilderbergo klubas ruošiasi surengti savo „globalinę prezentaciją“. Todėl keliai, kuriuos mes dabar pasirinksime, nulems žmonijos ateitį ir tai, ar XXI amžiuje gyvensime policinėje elektroninėje valstybėje, ar būsim laisvos žmogiškos asmenybės, suvokusios nusikalstamus globalaus elito veiksmus.
http://www.versijos.com/2010/12/30/bilderbergas/
Bilderbergo klubas – ne slapta organizacija, o pakankamai oficiali įstaiga, apie kurią paskelbta visa eilė straipsnių. Tačiau per daugiau kaip 50 metų posėdžių, kuriuose dalyvauja turtingiausi ir galingiausi pasaulio žmonės, nė karto neprasiskverbė informacija apie tai, ką jie ten aptarinėja. Spauda niekad negalėjo dalyvauti pasitarimuose ir nebuvo padaryta nė vieno pranešimo apie išvadas, kurias padarė posėdžiautojai. Taip pat nebuvo publikuotas nė vienas protokolas su dienotvarke.
Bildelbergo klubo vadovai tvirtino, kad šis paslaptingumas reikalingas tam, kad debatų dalyviai galėtų atvirai išsakyti savo mintis, nesirūpindami, kad paskui jas aptarinės laikraščiai. Toks užsislaptinimas, be abejonės, leidžia Bilderbergo klubui veikti laisviau. Ir vis dėlto, apie ką gi kalba šiuose posėdžiuose patys įtakingiausi pasaulio žmonės?
Šiuolaikinė demokratija gina asmeninio gyvenimo neliečiamybę. Tačiau argi visuomenė neturi teisės žinoti, apie ką kalba galingiausi prezidentai, premjerai, karaliai ir karalienės susitikimuose su turtingiausiais verslininkai ir bankininkais? Kaip visuomenė gali būti tikra, kad Bilderbergo klubas nėra užkulisinių machinacijų centras, jeigu piliečiai negauna informacijos, apie ką kalba jų atstovai? Kodėl medžiaga apie tarptautinį Davoso forumą ar Didžiojo aštuoneto posėdžius publikuojama visuose laikraščiuose ir šiuose renginiuose leidžiama dalyvauti tūkstančiams žurnalistų, o Bilderbergo klubo posėdžių nenušviečia niekas? O juk juose reguliariai dalyvauja vadovai tokių finansinių organizacijų kaip Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulinis bankas, Federalinė rezervų sistema ir Europos centrinis bankas. Ten posėdžiauja prezidentai pačių įtakingiausių pasaulio kompanijų, tokių kaip «Daimler-Chrysler», «Coca-Cola», «Pepsi-Co», «Ford», «General Motors», «Novartis», «Astra-Zeneca», «British Petroleum», «Shell», «Chase Man-hattan Bank», «UBS Warburg», «Soros Fund Manage-ment», «Kissinger Associates», «Nokia», «Motorola», «Ericsson», «American Express», «France Telecom», «German Telecom», «British Telecom», «Goldman Sachs», «Lazard Fréres», «Deutsche Bank», «JP Mor-gan», «Xerox», «Microsoft», «Oracle», EADS. Dalyvauja Amerikos gynybos ministrai ir viceprezidentai, Respublikonų ir Demokratų partijų nacionalinių komitetų atstovai, CŽV ir FTB vadovai, NATO generaliniai sekretoriai, Amerikos senatoriai ir kongresmenai, visi Europos Sąjungos komisarai, premjerai, opozicinių partijų lyderiai, centrinių bankų vadovai, taip pat įtakingiausių laikraščių pagrindiniai leidėjai ir redaktoriai. Keista, kad masinė žiniasklaida nelaiko tokio žymių asmenybių susitelkimo svarbia naujiena, nors – palyginimui – bet kuri kiekvieno iš tų asmenų, paėmus atskirai, kelionė anonsuojama TV žiniose.
Šiuos klausimus aš uždaviau sau beveik prieš 15 metų ir jau tuomet pradėjau tyrimą, kuris, bėgant laikui, visiškai mane įtraukė ir tapo viso gyvenimo reikalu. Pamažu, vieną po kito aš įveikiau visus Bilderbergo slaptumo sluoksnius. Pasitelkęs priemones, kurios dar atsimena špionažo technikas Šaltojo karo metais ir neretai rizikuodamas savo gyvybe, pasiekiau tai, ko iki tol nepasiekė niekas – man pavyko sužinoti, apie ką buvo kalbama už uždarų durų prabangiuose viešbučiuose, kuriuose vyko Bilderbergo klubo posėdžiai.
Gauta informacija mane šokiravo. Bilderbergo klubas – tai ne tik įtakos centras. Tai – pasaulinė vyriausybė.
Ši knyga* prasiskverbia į slaptų posėdžių šventenybių šventenybę ir paaiškina, kodėl grupė, kurią suformavo galingi politikai, verslininkai ir bankininkai, sukūrė įtakingiausią slaptą draugiją pasaulyje. Į knygą įdėtos nuotraukos ir nepaskelbti dokumentai iš posėdžių, o taip pat detaliai pavaizduoti praeiti, dabartiniai ir būsimi klubo narių veiksmai. Kaip rašė savo romane „Koningsbis“ («Coningsby») buvęs Anglijos premjeras Bendžaminas Dizraelis, „pasaulį valdo personažai, kurie smarkiai skiriasi nuo tų, kokius įsivaizduojame mes, nutolę nuo užkulisių“.
2001 rugsėjo 11 Bilderbergo klubas pradėjo kara, kuriam nebus galo, kol mes gyvi (ir aš tai įrodysiu savo knygoje). Kariaujama ne už teisingumą, o už naftą ir dujas. Tas, kas karą laimės, kontroliuos visus minėtus resursus planetoje. Žmonijai iškilo išnykimo pavojus, ir Bilderbergo klubo nariai tai puikiai žino. Iš čia – nesibaigiantys karai Afganistane, Irake, Sudane ir Irane ir gresiantys karai Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Sirijoje ir Venesueloje. Visa tai yra dalis globalinio konflikto, kurio tikslas – paimti savo kontrolėn žmoniją. Tie, kas kontroliuoja naftą, kontroliuoja pasaulį. Ir vieninga pasaulinė vyriausybė panaudos visus įmanomus ir neįmanomus resursus, kad užvaldytų nuolankią planetą.
Galutinis šito košmaro tikslas – pasinaudojant vieninga globaline rinka paversti Žemę kalėjimu, kurį valdys vieninga pasaulinė vyriausybė, saugos vieninga pasaulinė armija, jo ekonomiką tvarkys pasaulinis bankas, o kaliniais taps mikro čipais kontroliuojami žmonės, kurių gyvybiškos reikmės apsiribos materialiomis vertybėmis ir išgyvenimu: dirbti, pirkti, daugintis, miegoti. Visus mūsų veiksmus kontroliuos globalinis kompiuteris. Jis seks kiekvieną mūsų judesį.
Žmonės galvoja, kad kažkas pikto slypi šešėlyje, laukia momento, kad užpultų. Mes jaučiame šį širdį šaldantį buvimą. Dauguma žmonių norėtų tai ignoruoti, bet jau negali to padaryti. Tasai „kažkas“ lėtai, paslapčia įsismelkė į mūsų sąmonę ir kolektyvinę psichiką. Šioje knygoje aš parodžiau, kas yra tasai „kažkas“ ir atskleidžiu šėtoniškus jo planus.
Netgi daugiau. Aš taip pat nuimu uždangą nuo didžiulius pinigus atnešančios prekybos narkotikais ir paaiškinu, kaip jai vadovauja Bilderbergo klubo nariai. Skirtingai nuo to, ką mums pasakojo, karas Kosove suliepsnojo ne vardan laisvės gynimo, o dėl narkotikų. Globalinė ekonomika, susijusi su prekyba narkotikais, kasmet neša maždaug 700 mlrd dolerių gryno pelno. Kas iš to pelnosi? Pačios žymiausios ir įtakingiausios šeimos pasaulyje, apie ką papasakosiu skyriuje apie Kosovo karą. Slabodanas Miloševičius buvo griežtas lyderis, bet jį paprasčiausiai pašalino, o paskui nužudė todėl, kad Imperijai reikia neribotų pelnų. Kadangi 80 procentų heroino, patenkančio į Europą, pervežama per Kosovą, Jugoslavija buvo pasmerkta sunaikinimui.
Taip pat mums pasakė, kad būtent Osama ben Ladenas ir „Al Kaidos“ teroristai įvykdė 911 teroro aktą. Visas pasaulis pasibaisėjo ir mes patikėjome šiuo siaubingu melu. Tačiau minėti įvykiai, kaip parodysiu šioje knygoje, susiję su naftos verslu, tiksliau, su šios žaliavos trūkumu, kas ir išprovokavo totalinio karo pradžią. Karo, kuris baigsis totaline vergija, laukiančia mūsų išskėstomis rankomis.
«Beatles», «Rolling Stones», roko festivaliai Vudstoke, MTV – visa tai griaunamo smegenų plovimo įrankiai, Tvistoko žmonių santykių instituto dovana. Mes manėme patys atradę «Beatles», «Rolling Stones», «Animals» ir «The Mamas & the Papas». O tuo tarpu, vykdydami Tavistoko įsakymus, žymiausi sociologai žiauriai ir toliaregiškai įpiršo mums tas grupes, kurios buvo dalimi itin slapto eksperimento, turinčio tikslą degraduoti asmenybę ir apriboti jos dvasinę sferą. Kartu su CŽV finansuojamais eksperimentais su LSD ir itin slaptu „MK Ultra“ projektu, visa tai privedė iki griaunančių pasekmių, apie ką ir bus kalbama knygos pirmame skyriuje: apie visišką žmogaus degradaciją, Fridricho Nyčės svajonę, kaip ją regi išprotėję Bilderbergo klubo nariai.
Tačiau palaipsniui žmonėms atsiveria akys. Pavyzdžiui, mums sako, kad ne šio klausimo specialistams sudėtinga suprasti pasaulyje vykstančius įvykius. Mums meluoja. Mums sako, kad valstybines paslaptis reikia griežtai užslaptinti. Suprantama. Juk jokia vyriausybė nenorėtų, kad paprasti piliečiai sužinotų, jog jų patys žymiausi tėvynainiai užsiima prekyba narkotikais, dalyvauja masiniame planetos išvogime, žmonių grobimuose ir žudynėse. Todėl demaskavimu užsiimsiu aš.
Jūs sužinosite, kas prekiauja narkotikais ir kodėl, kas žudo, ir kas pelnosi iš šitos gigantiškos ir vasaapimančios apgaulės, kuri mums žinoma kaip politika. Tačiau vilties dar yra. Liaudis neturi bijoti savo valdovų. Tai jie turi bijoti savo liaudies.
Ir vėl mes atsiduriam kryžkelėje. Bilderbergo klubas ruošiasi surengti savo „globalinę prezentaciją“. Todėl keliai, kuriuos mes dabar pasirinksime, nulems žmonijos ateitį ir tai, ar XXI amžiuje gyvensime policinėje elektroninėje valstybėje, ar būsim laisvos žmogiškos asmenybės, suvokusios nusikalstamus globalaus elito veiksmus.
http://www.versijos.com/2010/12/30/bilderbergas/
